VIDAS MACIULEVIČIUS (1966 08 27 - 1991 01 13)

Lietuvos laisvės gynėjas Vidas Maciulevičius gimė 1966 metų rugpjūčio 27 dieną Vilniuje, Anelės ir Jono Maciulevičių šeimoje. Tėvas Jonas Maciulevičius užaugo Bijutiškio krašte, šalia Giedraičių. Anelė  Maciulevičienė gimė ir augo toliau nuo Vilniaus, Švedriškės kaime (Kazitiškio seniūnija, Ignalinos rajonas).  Vaikystėje, tėvams išėjus į darbą, jaunesniuoju Vidu rūpindavosi jo penkeriais metais vyresnis brolis Rimas. Tarp brolių buvo labai stiprus ryšys. Vido Maciulevičiaus žmona Aušra – taip pat vilnietė, baigusi prekybos technikumą, dirbo „Saturno“ knygyne.  Kartu susilaukė sūnaus Simo.

Vidas Maciulevičius baigė Vilniaus miesto 24-ają vidurinę mokyklą, studijas tęsė Vilniaus inžinerinio statybos institute (dabar – Gedimino technikos universitetas) studentas. Buvo aukštas, didelis krepšinio mėgėjas, mokykloje aktyviai žaidė krepšinį, buvo komandos kapitonas. Dirbo Eksperimentiniame žolės ir šiaudų perdirbimo mašinų konstravimo institute.

1991 metų sausio 12–13 dienomis Vidas Maciulevičius budėjo prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų, Vilniaus televizijos bokšto (kartu su broliu Rimu).  Sausio 13-osios naktį sovietinių desantininkų nukautas prie Vilniaus televizijos bokšto, brolis Rimas buvo sužeistas į ranką.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 metų sausio 15 dienos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Vidas Maciulevičius apdovanotas (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.  1991 metų sausio 16 dieną palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Vido Maciulevičiaus vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių Karoliniškėse.

 

Parengė Žydrūnas Mačiukas

 

---

 

„Jonas ir Anelė Maciulevičiai duoną pelnėsi nelengvai – abu darbininkai. Užaugino du sūnus. Tikėjosi – paguoda senatvėje... Ir staiga skaudi netektis – jaunesnysis sūnus Vidas nušautas prie televizijos bokšto.
Praėjus keletai dienų skambinu Vido motinai.
– Ir vėl į laidotuves išvažiuoju. Šįkart savo motiną laidoju. Silpna buvo, sirgo – senučiukė juk, devyniasdešimtį metų turėjo. Bet kas galėjo pagalvoti, kad pirma sūnelį teks palaidoti, – kalba nelaimių ištikta moteris.
Vidas Maciulevičius gimė 1966 metų rugsėjo mėnesį. Vaikystėje jį augino ir prižiūrėjo ne tik tėvai. Išėjus jiems į darbą, mažuoju broliuku rūpinosi penkeriais metais vyresnis Rimas. Broliai buvo vienas prie kito labai prisirišę. Vido žmonos žodžiais tariant kartu dirbdavo, kartu ilsėdavosi. Ir vėliau, jau sukūrę šeimas, mėgdavo visi sykiu atostogauti, tai prie kokio ežero Rimo mašina nuvažiuodavo, tai į pajūrį. Ir tą naktį buvo abu kartu, žmonas palikę vaikų žiūrėti. Stovėjo šalimais, nesitraukė. Viena kulka buvo lemtinga – pataikė Vidui į nugarą. Nuvežus į ligoninę, paaiškėjo, jog jis jau miręs. Rimui sužeista ranka.
Sėdim ir kalbamės su Aušra Maciulevičiene jų mažame bendrabučio kambarėlyje.
– Svajojom nusipirkti butą, taupėm...
Aušra – vilnietė, baigusi prekybos technikumą, dirbo „Saturno“ knygyne. Paskui gimė sūnelis Simas ir prasidėjo kiti rūpesčiai.
Su Vidu susipažino prieš ketverius metus. Tuomet jis mokėsi VISI – aukštas, gražus, aistringas krepšinio mėgėjas, pats mokykloje žaidęs krepšinį. Netrukus susituokė. Vedęs mokslus metė – teko pačiam užsidirbti duoną šeimai.
– Vidas nevengė jokio darbo, – pasakoja Aušra. – Nuo mažų dienų buvo pratęs pasikliauti savo rankomis. Lengvo uždarbio nesivaikė, o ir nemokėjo sukčiauti.
– Kaip daugeliui jaunų šeimų, mums visko trūko, – toliau tęsia pasakojimą Aušra, – o dirbo tik vienas Vidas. Net vasaromis nepailsėdavo – kartu su broliu ir tėvu uždarbiaudavo statydami namus.
Ir priduria:
– Netekau geriausio draugo, artimiausio žmogaus... Dabar gyvenimas atrodo toks tuščias. O mažas kambarėlis toks erdvus.
Guodžiu – mažas sūnelis liko. Tėvo tąsa...
Mažyliui dar nėra trejų metukų. Tėvelį labai mylėjo, laukdavo jo grįžtant, mat jis visada rasdavo laiko su sūnumi pažaisti. Simukas glostė tėvelio galvą, sakė miega. Pailsės, pamiegos ir vėl su juo žais...“

 

Lietuva, 1991 01 13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 55.

 

Bibliografija