Aleksandras Stulginskis

Gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje, Kutalių kaime.

Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje. 1904 m. baigė keturias Liepojos (Latvija) gimnazijos klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. 1913 m. baigė Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, buvo Vilniaus daržų steigėjas. 

1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau – Valstybės taryba). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vadovavo Valstybės Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai.

Redagavo „Viensėdžio” žurnalą, „Ūkininko” laikraštį.

Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų, jos CK pirmininkas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.

II Ministrų kabinete (1918 12 26 – 1919 03 12)  – ministras be portfelio. 

III Ministrų kabinete (1919 03 12 – 1919 04 12) – Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras.

IV Ministrų kabinete (1919 04 12 – 1919 10 7) – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras.

1919 m. vienas Ūkio bankų steigėjų.

Steigiamojo Seimo Pirmininkas einąs Prezidento pareigas.

Kunigaikščio Margirio 9-ojo pėstininkų pulko šventėje besilankantys Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis (centre) ir vyriausiasis karo vadas, Steigiamojo Seimo narys Konstantas Žukas stovi prie lauko virtuvės ir tuoj ragaus kareivių pietų. 1921 m. birželio 5 d.

I Seimas (1922 m.) A. Stulginskį išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, II Seimas jį perrinko Prezidentu (1923 06 – 1926 06). 

1927 m. iš politinio gyvenimo pasitraukė, tvarkė savo ūkį Kretingos valsčiaus Jokūbavo dvare. 1926 – 1941 m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis”, „Linas” tarybų narys.

1941 m. birželio 13 d. okupacinės sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, į Rešiotus. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos ATSR sandėlininku Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 

1956 m. A.Stulginskiui leista grįžti į Lietuvą. 1957 – 1959 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stotyje.  

Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

Banevičius A., 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų, Vilnius: „Knyga”, 1991, p. 127-128.

Liekis A.,  Signatarai. Vasario 16, Vilnius: Džiugas, 1996, p. 298-333.